piestis

piẽstis sm. (2) Onš, Alv, Grv 1. žr. piestas 1: Grūdu grucę piesčiù Aps. Piesta su piẽsčiais Šlčn. Piesčiu grūda druską ar javą Dv. Čia piesta stovėjo, tai piesčiaĩs kap imam duot! Btrm. ^ Sodindama agurkus, dema piestį tarp kojų – bus agurkai kap piesčiai (dideli) (priet.) LTR(Lz). Rankos [piršlio] kap grėbliai, kojos kap piesčiaĩ (storos) Dv. 2. viršutinis girnų akmuo: Paaštrink piẽstį, nemožna malt Arm. 3. žr. piestas 2: Ar tu nemoki piltie piestin? Lp. 4. prk. apie buką, nejautrų, kietasprandį žmogų: Tikras iš tavęs piestis: ar tau sakyk, ar sienai Pls.